Правовое положение иностранцев в Литовской Республике

Vilniaus Universitetas

Teis?s fakultetas

Neakivaizdinio skyriaus

7 grup?s student?s

Nade?dos Prusakovos

Kursinis darbas

U?sienie?i? teisin? pad?tis Lietuvos Respublikoje

Kursinio darbo vadov?

E.Vaitiekien?

Vilnius, 1999

T U R I N Y S

??anga 3

1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je 4

2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams 5

3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties 6

4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos 9

Elementarios ?mogaus teis?s 10

Teis? ? laisv? 10

Teismin?s garantijos 11

Privatus ir ?eimos gyvenimas 11

Pagrindin?s teis?s ir laisv?s 12

Teis? ? nuosavyb? 16

Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies

5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos 20

I?vados 23

Literat?ros s?ra?as 24

??anga

?iame darbe a? pasistengsiu i?nagrin?ti u?sienie?i? teises ir

pareigas, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti

atitinkami ?statymai. ?ia bus aptartos ir teorin?s u?sienie?io s?vokos, ir

teisiniai re?imai, taip pat labai svarb? vaidmen? atliekantys tarptautin?s

sutartys bei Konvencijos, kurie tur?jo didel? ?tak? Lietuvos Respublikos

Konstitucijai bei kitiems ?statymams.

Bet didesnis d?mesys bus skiriamas pa?i? teisi? ir laisvi? bei

pareig? apra?ymui. Ne naujiena, kad Europos teis?s teoretikai ir praktikai

i?skiria kelias teisi? ir laisvi? grupes, tai yra elementarios ir

pagrindin?s teis?s, teis? ? laisv? ir nuosavyb? bei kilnojimosi teis?, ?ia

negalima atskirti ir teismini? garantij? ir privataus gyvenimo. Tod?l a?

apsistosiu detaliau ties kiekvienos teisi? ir laisvi? grup?s.

Paskutiniame skyrelyje bus aptartos kaip imigracijos s?voka, taip ir

jos problemos, apra?ytos u?sienie?io apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje

s?lygos ir tvarka. Pastaraisiais metais i? laikra??i? straipsni? bei

televizijos laid? mes matome, kad atkurus Lietuvos Respublikos

nepriklausomybei, Lietuva tapo tranzitine ?alimi pakeliui ? Vakar? Europos

?alis, tokias kaip, pavyzd?iui, Vokietija bei Austrija. Tod?l tranzitin?s

imigracijos problema tapo labai opi.

Ra?ant ?? darb? buvo panaudota ?vairi literat?ra: Europos ?mogaus

teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija, LR Konstitucija, LR

?statymai bei kita teisin? literat?ra, tokia kaip konastitucin?s teis?s

vadov?liai bei ?vairi? konferencij? med?iaga.

Perskai?ius ?? darb?, J?s susipa?insite su u?sienie?i? teisine

pad?timi, taip pat su kai kuriais j? teisi? ir laisvi? apribojimais. Taip

pat sudarysite savo nuomon?, lie?iant? ?? konstitucin?s teis?s srit?.

1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je

Santykiai, sureguliuoti konstitucin?s teis?s normomis, tampa pagal

savo form? konstituciniais-teisiniais. Savo ruo?tu, konstituciniai-

teisiniai santykiai neveikia patys sau – tam reikalingi subjektai, kuriems

suteikiamos tam tikros teis?s ir pareigos.

Konstitucini?-teisini? santyki? subjektais yra tarp vis? kit? ir

fiziniai asmenys: pilie?iai, u?sienie?iai, asmenys be pilietyb?s, kurie

naudojasi visomis konstitucin?mis teis?mis ir laisv?mis tam tikros

valstyb?s teritorijoje. Tiesa, u?sienie?i? ir asmen? be pilietyb?s teis?s

yra apribotos (turima omeny, politin?s)[1].

U?sienietis - asmuo, kuris n?ra Lietuvos Respublikos pilietis,

neatsi?velgiant ? tai, ar jis turi kurios nors u?sienio valstyb?s

pilietyb?, ar neturi jokios[2].

Asmens teisinis statusas apima ?mogaus teisi?, laisvi?, teis?t?

interes? ir pareig? visum?, kuri yra numatyta ?statym? principuose ir

normose. Tuo tarpu, konstitucin? teis? nustato pagrindines teises, laisves

ir pareigas, kurios sudaro asmens konstitucin? status?.

U?sienie?iai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias

numato LR Konstitucija, LR ?statymas d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties ir

kiti Lietuvos Respublikos ?statymai bei tarptautines sutartys. ?iais

?statymais yra numatytos pla?ios laisv?s ir teis?s, kurios u?sienie?iai

gali naudotis Lietuvos Respublikoje. ?i? teisi? s?ra?as, j? apimtis

priklauso nuo to, laikinai ar nuolat u?sienie?iai yra Lietuvos

Respublikoje. Ta?iau ir vieni, ir kiti Lietuvos Respublikoje yra lyg?s

pagal ?statymus, neatsi?velgiant ? j? ras?, lyt?, odos spalv?, kalb?,

religija, politinius ar kitokius ?sitikinimus, nacionalin? ir socialin?

kilm?, priklausym? tautinei ma?umai, nuosavyb?, gimimo viet? ar koki? nors

kitoki? pad?t?[3]. Taip pat, esantys Lietuvos Respublikoje, u?sienie?iai

privalo laikytis LR Konstitucijos ir kit? ?statym?.

2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams

Tarptautin?je praktikoje, atsi?velgiant ? u?sienie?iams taikom?

apribojim? pob?d? ir apimt?, skiriami keli teisiniai re?imai, kuriuos

valstyb? suteikia u?sienie?iams, esantiems jos teritorijoje. ?ie re?imai

yra:

1. did?iausio palankumo;

2. nacionalinis.

Did?iausio palankumo re?imas rei?kia, kad u?sienie?iui valstyb?

suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir jomis naudojasi bet

kurios tre?ios valstyb?s pilie?iai toje ?alyje.

Nacionalinis re?imas rei?kia, kad u?sienie?iams suteikiamos tokios pat

teis?s ir laisv?s ir numatomos pareigos, kaip ir savo pilie?iams.

Lietuvos Respublika nuo Nepriklausomyb?s atk?rimo dienos nustat?

u?sienie?iams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, nacionalin?

re?im? (Laikinojo Pagrindinio ?statymo 17 str.). Bet konkre?iau ?is

principas suformuluotas Lietuvos Respublikos ?statyme d?l u?sienie?i?

teisin?s pad?ties 3 straipsnyje 1 dalyje: “u?sienie?iai Lietuvos

Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos

Konstitucija, ?is ir kiti Lietuvos Respublikos ?statymai bei tarptautin?s

sutartys”.

Nacionalinio re?imo suteikimas u?sienie?iams nerei?kia visi?ko

u?sienie?i? ir Lietuvos Respublikos pilie?i? teisinio statuso sutapimo.

Valstyb?, naudodamasi savo, kaip suvereno, galiomis, gali numatyti tam

tikrus u?sienie?i? teisinio subjekti?kumo apribojimus, pirmiausia,

politini? teisi? srityje. Konkre?iau, tai yra politin?s teis?s susijusios

su u?sienie?i? dalyvavimu valstyb?s valdyme. Taip pat u?sienie?iai negali

b?ti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybin?je tarnyboje, jeigu pagal

Lietuvos Respublikos ?statymus tokia veikla susijusi su Lietuvos

Respublikos pilietyb?s tur?jimu.

3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties

Per pastaruosius de?imtme?ius po Jungtini? taut? organizacijos

?k?rimo ir Visuotin?s ?mogaus teisi? deklaracijos pri?mimo tarptautin?

bendrija daug nuveik?, kad sukurt? globalin? ?mogaus teisi? ir laisvi?

apsaugos ir gynimo sistem?. Europos taryba buvo pirmoji tarpvalstybin?

organizacija, kuri ?m?si konkre?ios veiklos, kad daugelis teisi? ir

laisvi?, paskelbt? Visuotin?je ?mogaus teisi? deklaracijoje, b?t?

sutvirtintos konkre?iais teisniais ?sipareigojimais ir kad b?t? sukurtas

tarptautinis kolektyvin?s kontrol?s mechanizmas, garantuojantis j? vykdym?.

Vienas svarbiausi? mechanizm?, kuri? pagalba Eurupos Taryba u?tikrina

auk?tus ?mogaus teisi? apsaugos reikalavimus visose valstyb?se-nar?se, yra

?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos bei jos

prie?i?ros organ?, ypa? Europos ?mogaus teisi? komisijos ir teismo,

veikla[4].

I? galiojan?i? dokument? yra du svarbiausi – Europos ?mogaus teisi?

konvencija ir Europos socialin? chartija, kuriuose paskelbtos Europos

?ali?, sutar?i? dalyvi?, ?mogaus teis?s ir pagrindin?s laisv?s.

?ie dokumentai yra “u?dari”, prie j? gali prisijungti tiktai

valstyb?s, Europos Tarybos nar?s. Europos ?mogaus teisi? konvencij?

pasira?iusios ?alys ?sipareigoja pripa?inti savo pilie?iams joje numatytas

teises. Per vis? Europos ?mogaus teisi? apsaugos konvencijos egzistavimo

laikotarp? ji nuolat buvo tobulinama ir vystoma, darant pataisas pa?ios

Konvencijos tekste ir priimant papaildomus Protokolus. Protokoluose

suformuluota apie 15 teisi? ir laisvi?, kuri? nebuvo pirminiame Konvencijos

tekste. Europos ?mogaus teisi? konvencijos atsiradim? s?lygojo Visuotin?

?mogaus teisi? deklaracija ir Amerikos ?mogaus teisi? ir pareig?

deklaracija. Europos konvencija tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu

?mogaus teisi? srityje, kurio tikslas – u?tikrinti daugel? politini? ir

pilietini? teisi?.

1991 m. rugs?jo m?n. 05 d. Respublikos Auks?iausioji Taryba pri?m?

parei?kim?, kad Lietuvos Respublika gerbs ir s??iningai vykdys visus

?sipareigojimus, nustatytus 1950 m. lapkri?io m?n. 04 d. Europos ?mogaus

teisi? ir pagrindini? laisvi? gynimo konvencijoje[5].

Europos ?mogaus teisi? konvencij? sudaro 66 straipsniai. Pirmieji 17

i? j? numato konkre?ias ?mogaus teises, 37 straipsniai skirti Komisijos ir

Teismo organizaciniams ir funkcionavimo klausimams, o paskutiniai 10

straipsni? skirti bendriesiems klausimams[6].

Lietuvos teis?je Konvencija taikoma tiesiogiai ir turi ?statymo

gali?. Ry?ium su tuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1995

m. sausio 24 d. I?vadoje d?l Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi?

apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni? ir jos Ketvirtojo Protokolo 2

straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurod?:

“Konstitucijos 138 straipsnio tre?ioje dalyje nustatyta:

”Tarptautin?s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra

sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos dalis”. ?i konstitucin?

nuostata Konvencijos at?vilgiu rei?kia, kad ratifikuota ir ?sigaliojusi ji

taps sudedam?ja Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos dalimi ir tur?s b?ti

taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos ?statymai”.

Antrasis Europos Tarybos teisinis dokumentas – Europos socialin?

chartija numato j? pasira?iusi? ?ali? pareigas ?gyvendinant daugel?

ekonomini?, socialini? ir kult?rini? ?mogaus teisi?. ?is dokumentas tarsi

papildo Konvencij?, kurioje kalbama apie politines ir pilietines teises.

Europos socialin? chartija buvo sudaryta Turine ir turi papildomus

protokolus[7].

Teis?s i?vardijamos Chartijos Pirmojoje dalyje, suskirstytoje ? 19

skirsni?, o v?liau detalizuojamos Antrojoje dalyje. Pagrindiniai skirsniai

lie?ia teis? ? darb?, profs?jung? laisves, teis? ? kolektyvines derybas,

teis? ? socialin? draudim?, teis? ? socialin? ir medicinin? pagalb?, ?eimos

teis? ? socialin?, teisin? ir ekonomin? pagalb? bei darbuotoj?-emigrant?

teis? ? apsaug? ir pagalb?. Dvylika kit? skirsni? detalizuoja ir papildo

?ias teises tokiu b?du, kad sukuriama visaapimantivalstybi? socialini?

?sipareigojim? visuma darbo, sveikatos, socialin?s apsaugos ir kit?

(?skaitant teis? streikuoti) teisi? srityse. Europos socialin?s chartijos

nustatoma ?sipareigojim? ?gyvendinimo sistema skirta tam, kad skatint?

valstybes kuo pilniau ?gyvendinti socialines teises.

Karo arba nepaprastosios pad?ties atveju Chartija numato, kad

valstyb?s gali nukrypti nuo kai kuri? savo ?sipareigojim? (30 straipsnis)

Valstyb?s – Chartijos dalyv?s turi pristatyti kas dvieji metai

.prane?im? apie Chartijos ?gyvendinim? Europos Tarybos skiriam? jos

septyni? nari? Ekspert? Komisijai, taip pat ?io prane?imo kopija turi b?ti

pateikta savo ?alies profs?jungoms.

1987 metais ?sigaliojo Europos konvencija prie? kankinim? ir kitok?

?iaur?, ne?moni?k? ar ?eminant? elges? ir baudim?, lie?ianti valstyb?s

institucij? sulaikyt? arba ?kalint? asmen? teises. ?ios kategorijos asmen?

teisi? apsauga r?pinasi Konvencijoje numatytas Komitetas, kuris apsilanko

?alyse, sutarties dalyv?se, taip pat turi teis? aplankyti kiekvien? viet?

?alyje, prisijungusioje prie Konvencijos, i? kurios gaunami nusiskundimai.

Europos ?mogaus teisi? konvencija ir Europos socialin? chartija – tai

svarbiausi dokumentai, kuriais remdamasi dabar, XX am?iaus pabaigoje,

veikia efektyviausia tarptautin? ?mogaus teisi? apsaugos sistema.

4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos

Paprastai tarptautiniuose dokumentuose suformuluotos ?mogaus teis?s

perkeliamos ? nacionalinius ?statymus. Tad ir Lietuvai, kaip ir daugumai

kit? pasaulio valstybi?, Visuotin?s ?mogaus teisi? deklaracijos, Europos

?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos bei jos

protokol? nuostatos tur?jo ?takos, rengiant ir priimant Lietuvos

Respublikos Konstitucij? bei kitus ?statymus[8].

?statymuose apibr??tas teises ir laisves galima suskirstyti ?

septynias grupes:

1. elementarios ?mogaus teis?s;

2. teis? ? laisv?;

3. teismin?s garantijos;

4. privatus ir ?eimos gyvenimas;

5. pagrindin?s laisv?s;

6. teis? ? nuosavyb?;

7. kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i?

?alies[9].

Per?velgsime kiekvien? teisi? ir laisvi? grup? i?samiau.

Elementarios ?mogaus teis?s

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato ir saugo tokia elementaria

?mogaus teis? kaip teis? ? gyvyb?. Draud?iama ?mog? kankinti, ?aloti,

?eminti jo orum?, ?iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias

bausmes[10]. Europos ?mogaus teisi? konvencija taip pat nedraud?ia nei

abort?, nei mirties bausm?s. ?iuo metu Lietuvoje mirties bausm?s vykdymas

yra sustabdytas.

Teis? ? laisv?

?mogaus laisv? nelie?iama. Niekas negali b?ti savavali?kai sulaikytas

arba laikomas suimtas. Niekam neturi b?ti atimama laisv? kitaip, kaip

tokiais pagrindais ir pagal tokias proced?ras, kokias yra nustat?s

?statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi b?ti

pristatytas ? teism?, kur sulaikytajam dalyvaujant sprend?iamas sulaikymo

pagr?stumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen? suimti, sulaikytasis

tuojau pat paleid?iamas.

U?sienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali b?ti sulaikytas

arba suimtas, i?skyrus, jei jis:

a) band? neteis?tai pereiti ? Lietuvos Respublik? ir buvo sulaikytas;

b) neteis?tai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;

c) padar? nusikaltim? arba kit? teis?s pa?eidim?, u? kur? pagal Lietuvos

Respublikos ?statymus tur?jo b?ti sulaikytas arba suimtas;

d) kitais Lietuvos Respublikos ?statym? numatytais atvejais.

Sulaikius u?sieniet?, jam suprantama kalba turi b?ti paai?kintos

sulaikymo prie?astys ir pateikti kaltinimai. Suimtam u?sienio valstyb?s

pilie?iui pagal Lietuvos Respublikos ?statym?[11] suteikiama papildom?

garantij?. Jam numatyta galimyb? susisiekti su savo ?alies diplomatine ar

konsuline atstovybe ar kitokiu organu, atstovaujan?iu tos u?sienio

valstyb?s interesams, o jeigu tokio organo n?ra - su kitos valstyb?s

diplomatine arba konsuline atstovybe, ?galiota ginti valstyb?s, kurios

pilietis yra sulaikytasis u?sienietis, pilie?i? teises ir teis?tus

interesus. Taip pat numatyta ir Lietuvos Respublikos prokurat?ros organ?

pareiga ne v?liau kaip per 48 valandas apie u?sienio pilie?io su?mim?

prane?ti jo valstyb?s diplomatinei ar konsulinei atstovybei.

Teismin?s garantijos

U?sienie?iai turi teis? ? teismin? gynim? nuo pasik?sinim? ? asmens

garb?, orum?, gyvyb? ir sveikat?, ? laisv? ir turt?. Jeigu u?sienietis

mano, kad jo teis?s yra pa?eistos, Lietuvos Respublikos ?statym? nustatyta

tvarka gali apsk?sti valdymo institucij? bei pareig?n? sprendimus.

Institucija, pri?musi sprendim? d?l u?sienie?io skundo, antr? kart? to

paties skundo nenagrin?ja. ?i? teis? jie gali realizuoti patys arba per

savo ?galiot?j? atstov?. Skundas paduodamas teismui pagal valdymo

institucijos arba pagal pareig?no, kuri? veiksmai ar neveikimas skund?iami

per 7 dienas, darbo viet?, o teismas per 10 dien? privalo i?nagrin?ti

u?sienie?io skund?[12].

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne?rodytas ?statymo nustatyta

tvarka ir pripa?intas ?siteis?jusiu teismo nuosprend?iu. Jeigu asmuo,

kaltinamas padar?s nusikaltim?, jis turi teis?, kad jo byla vie?ai ir

teisingai i?nagrin?t? nepriklausomas ir be?ali?kas teismas. Niekas negali

b?ti baud?iamas u? t? pat? nusikaltim? antr? kart?. Taip pat Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje yra garantuojama teis? ? gynyb? ir teis? tur?ti

advokat?[13].

Privatus ir ?eimos gyvenimas

U?sienie?iams, kaip ir Lietuvos Respublikos pilie?iams, garantuojama

privataus gyvenimo, susira?in?jimo, pokalbi? telefonu, telegrafo prane?im?

ir kitoki? susi?inojim? nelie?iamyb?. Informacija apie privat? asmens

gyvenim? gali b?ti renkama tik motyvuot? teismo sprendimu ir tik pagal

?statym?. ?statymai ir teismas saugo, kad niekas nepatirt? savavali?ko ar

neteis?to ki?imosi ? jo asmenin? ir ?eimynin? gyvenim?. Taip pat

garantuojama ?mogaus b?sto nelie?iamyb?. Be gyventojo sutikimo ?eiti ?

b?st? neleid?iama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba ?statymo nustatyta

tvarka tada, kai reikia garantuoti vie??j? tvark?, sulaikyti nusikalt?l?,

gelb?ti ?mogaus gyvyb?, sveikat? ar turt?.

Valstyb? saugo ir globoja ?eima. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir

moters sutarimu. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodas civilines

teises santykiuose bei vaik? at?vilgiu, tiek santuokos sudarymo bei jos

trukm?s, tiek jos nutraukimo klausimais[14].

Pagrindin?s teis?s ir laisv?s

Pagrindin?s teis?s yra prigimtin?s. Tai yra konstitucinis principas

ir bet koki? svarstym? pozicija. U?sienie?iai Lietuvos Respublikoje gali

naudotis ?iomis pagrindin?mis teis?mis: jie turi minties, s??in?s,

religijos ir ?sitikinim? laisv?. ?mogui neturi b?ti kliudoma ie?koti, gauti

ir skleisti informacij? bei id?jas. Kiekvienas ?mogus turi teis? laisvai

pasirinkti bet kuri? religij? arba tik?jim? ir vienas ar su kitais,

priva?iai ar vie?ai j? i?pa?inti, atlikin?ti religines apeigas, praktikuoti

tik?jim? ir mokyti jo.

Kalbant apie u?sienie?i? socialines ekonomines teises, pirmiausia

reikia pamin?ti teis? ? darb?. ?i teis? u?sienie?iams suteikiama remiantis

tarptautin?mis sutartimis ir LR ?statymu “D?l u?sienie?i? teisin?s

pad?ties”. Norint ?sidarbinti, u?sienie?iui reikia ?sigyti leidim? dirbti.

Bet jis gali b?ti atleistas nuo pareigos pirkti leidim? dirbti, jeigu:

1. turi leidim? nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

2. turi leidim? laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;

3. nori ?sidarbinti vykdyti bendras su u?sienio valstyb?mis vyriausybines

programas;

4. yra u?sienio ?mon?s, ?staigos, u?mezgusios ekonominius ry?ius su

atitinkama Lietuvos Respublikos ?mone, ?staiga, vadovas ar jo ?galiotas

atstovas;

5. yra sportininkas profesionalas, jei jis atvyksta dirbti ne ilgesniam

kaip 6 m?nesi? laikotarpiui;

6. yra ?mon?s su u?sienio kapitalu vadovas arba jo ?galiotas atstovas,

specialistas, kuris atvyksta paleisti, derinti u?sienyje ?gyti ?rengim?

ar mokyti jais dirbti darbuotojus, konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne

ilgiau kaip 3 m?nesius[15].

Darbo santykiuose u?sienie?iams kaip ir Lietuvos pilie?iams numatyta

keturiasde?imties valand? darbo savait?, jiems suteikiamos poilsio dienos,

mokamas darbo u?mokestis. Taip pat jie turi vykdyti pareigas, numatytas

darbo sutartyje, laikytis vidaus darbo tvarkos taisykli?.

Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir teis?tai dirbantys

u?sienie?iai turi teis? ? poils?, sveikatos apsaug?, jie turi visas teises

? socialin? apr?pinim? (pensijas, pa?alpas), kuriomis naudojasi Lietuvos

Respublikos pilie?iai.

Europos socialin?je chartijoje numatytos sekan?ios socialin?s

garantijos u?sienie?iams, teis?tai esantiems pasira?iusi? ?ali?

teritorijose. Siekdamos garantuoti, kad b?t? veiksmingai ?gyvendinta teis?

? socialin? apr?pinim?, Susitarian?ios ?alys ?sipareigoja imtis priemoni?

sudarant atitinkamus dvi?alius ar daugia?alius susitarimus ar kitais b?dais

ir laikantis s?lyg?, i?d?styt? tokiuose susitarimuose, kad b?t? garantuota

kit? Susitarian?i? ?ali? pilie?i? vienodos teis?s su savo ?alies pilie?iais

? socialin? apr?pinim?, taip pat i?saugojim? lengvat?, teikiam? pagal

socialinio apr?pinimo ?statymus, nepriklausomai nuo asmen?, kurie naudojasi

teise ? socialin? apr?pinim?, kilnojimosi Susitarian?i? ?ali? teritorijose.

Siekdamos garantuoti, kad b?t? veiksmingai ?gyvendinta teis? ?

socialin? param? ir medicinos pagalba, Susitarian?ios ?alys ?sipareigoja

garantuoti teis?tai esantiems j? teritorijose kit? Susitarian?i? ?ali?

pilie?iams tokiomis pa?iomis kaip ir savo pilie?iams s?lygomis, kad

kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l??? pragyvenimui ir kuris negali

gauti toki? l??? savo pastangomis ar i? kit? ?altini?, ypa? i? socialinio

apr?pinimo sistemos teikiam? i?mok?jim?, gaut? pakankam? param?, o susirg?s

- prie?i?r?, b?tin? jo sveikatos b?klei[16].

U?sienie?iai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas su Lietuvos

Respublikos pilie?iais teises ? moksl?, naudotis kult?ros vertyb?mis. Jiems

garantuojama teis? naudoti savo gimt?j? kalb?, saugoti ir puoesl?ti savo

kult?r? ir tradicijas. Taip pat u?sienie?iai turi ?od?io, spaudos,

susirinkim?, miting?, gatv?s eitini? ir demonstracij? laisv?. Realizuodami

savo ekonominius, kult?rinius, mokslinius, ekologinius, religinius ir

kitokius interesus, jie gali jungtis ? ?vairias draugijas ir organizacijas,

jei tai neprie?tarauja t? organizacij? ?statams. Visuomenin? organizacija –

tai Lietuvos Respublikos pilie?i? ir (ar) u?sienie?i?, nuolat gyvenan?i?

Lietuvos Respublikoje, savanori?kas susivienijimas, sudarytas bendriems

nari? poreikiams ir tikslams, kurie n?ra prie?ingi Lietuvos Respublikos

Konstitucijai ir ?statymams, tenkinti bei ?gyvendinti[17].

U?sienie?iai, esantis Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti

karin?s tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomen?je.

Kai kurie Italijos teisininkai praktikai ir teoretikai ?sitikin?, kad

pagrindin?mis teis?mis reikia laikyti ne tik Konstitucijoje nurodytas, bet

ir joje tiesiogiai nenurodytas teises, kurias galima i?vesti i?

Konstitucijos nuostat?, jas pla?iau interpretuojant. Pavyzd?iui,

Pranc?zijoje Konstitucin? taryba, tur?dama Konstitucijos norm? ai?kinimo

gali?, gali daryti apibendrinam?sias i?vadas. Tod?l “nauja” teis? i?vedama

i? Konstitucijos, kuri suprantama kaip tam tikra, pla?iau suvokiama

sistema. Tiesiogiai nei?vardintos Konstitucijos tekste pagrindin?s teis?s

praple?iamos sekan?iais principais:

1. pagrindin?s teis?s “atpa?inimas”. ?iuo atveju nauja teis? i?vedama i?

kit?, Konstitucijos ?tvirtint? pagrindini? teisi?. Ji suvokiama,

traktuojama kaip ?i? teisi? padarinys, i?vada. Pavyzd?iui, Portugalijos

Konstitucinis teismas, remdamasis Konstitucijoje garantuota s??in?s

laisve, konstitucin?s vertyb?s status? suteik? asmens teisei spr?sti,

kaip elgtis su jo k?nu po mirties (pavyzd?iui, panaudoti organus

transplantacijai). ?i teis? buvo susieta su teis? ? gyvyb? ie teisin?s

valstyb?s id?ja.

2. konstitucin?s reik?m?s suteikimas tam tikriems principams ir

garantijoms. Pavyzd?iui, ?mogaus ir pilie?io teisi? 11 straipsnio

nuostatas d?l min?i? ir po?i?ri? i?rai?kos laisv?s konstitucin? justicija

interpretavo kaip numatan?ias konstitucin? pagrind? auk?tojo mokslo

nepriklausomyb?s principui.

3. principo nustatymas, remiantis Konstitucijoje ?tvirtint? gretutin?s

reik?m?s principu. Pranc?zijos Konstitucijoje 2 ir 3 straisniuose

?tvirtinamas demokratinis principas: “pliralizmo u?tikrinimas yra viena

i? demokratijos s?lyg?”, konstitucin?s tarybos 1986 m. rugpj??io 18 d.

sprendime nustatytas naujas “?vairi? srovi? egzistavimo socialin?je

kult?rin?je plotm?je” principas.

4. principo ar konstitucin?s reik?m?s nuostatos suformulavimas i?skaidant

Konstitucijos normose ?tvirtintas teisin?s, socialin?s ar demokratin?s

valstyb?s id?jas. Austrijos federalinis kostitucinis teismas 1986 m.

gruod?io 11 d. pri?m? nutarim?, kuriame tiesiogiai remiamasi pagrindine

teisin?s valstyb?s id?ja kaip principu. Vienu i? teisin?s valstyb?s

reikalavim? pripa?intas reikalavimas, kad vis? valstyb?s institucij?

priimt? akt? sistema, t.y. visas teis?s akt? ansamblis, b?t? pagr?sta

?statymu ir Konstitucija.

5. sprendimo pri?mimas atsi?velgiant ? pagrindini? teisi? sistem?. Tai yra

pagrindin?s teis?s traktuojamos kaip tam tikra sistema ir i? jos

egzistavimo daromos atitinkamos i?vados. Pagrindin?s normos yra

susijusios, Konstitucijoje – jos vienos “pagrindini? teisi? sistemos”

elementai. ?ios sistemos kilme sietina su asmens, kaip nat?ralios

b?tyb?s, laisve ir orumu ir kad Konstitucija ?tvirtina tam tikr? vertybi?

sistem? kaip pozityvias normas. Tod?l konkre?ios normos konstitucingumas

tikrinamas atsi?velgiant ? toki? sistem?[18].

Teis? ? nuosavyb?

Taip pat pripa??stama ?mogaus teis? ? nuosavyb?: kiekvienas fizinis

ar juridinis asmuo turi teis? disponuoti savo nuosavybe[19]. LR

Konstitucijoje ?i teis? nurodoma 23 straipsnyje: nuosavyb? nelie?iama;

nuosavyb?s teises saugo ?statymas; nuosavyb? gali b?ti paimama tik ?statymo

nustatyta tvarka visuomen?s poreikiams ir teisingai atlyginama[20].

Konstitucinio Teismo 1996 m. baland?io 18 d. nutarime pa?ymima, kad

Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis

priva?ios nuosavyb?s nelie?iamumo principas. Bet 1997m. gegu??s 6 d. LR

Konstitucinio Teismo nutarime yra ai?kinimas, kad “nuosavyb?s nelie?iamumo

principas netur?s tarptautini? ri b?ti traktuojamas kaip absoliutus”.

B?tinyb? riboti savininko teises i?plaukia i? paties asmens veiksm?,

sutar?i?, valstyb?s tarptautini? ?sipareigojim?. Tok? apribojim? gali lemti

ir turto pob?dis ar svarb?s visuomen?s interesai.

Paprastai nuosavyb?s s?voka suprantama kaip tam tikras materialusis

turtas, bet ji savo ruo?tu gali b?ti suskirstyta ?:

1. materiali?j?;

2. nemateriali?j?, tai yra intelektualin?.

Atk?rus Lietuvos Respublik?, atsirado nema?ai teisini? problem?,

susijusi? su intelektualiniu turtu, teis?mis ? t? turt? bei j? apsauga.

Tod?l, saugodama ?mogaus teises ? intelektualin? nuosavyb?, Lietuvos

Respublika prisijung? prie svarbiausi? tarptautini? konvencij?, susijusi?

su intelektualin?s nuosavyb?s apsauga: Pary?iaus konvencija pramoninei

nuosavybei apsaugoti, Pasaulin?s intelektualin?s nuosavyb?s organizacijos

steigiamoji konvencija, Berno konvencija d?l literat?ros ir meno k?rini?

apsaugos[21], taip pat priim? ir specialius ?statymus, tokius kaip LR

Patent? ?statymas ir LR Preki? ir paslaug? ?enkl? ?statymas bei LR

Civilinio kodekso tam tikri straipsniai.

Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies

Reguliuodamas u?sienie?i? atvykimo ir i?vykimo i? Lietuvos

Respublikos tvark?, LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”,

remdamasis tarptautine praktika, ?tvirtina leidim? sistem?. Tai rei?kia,

kad u?sienie?iai gali atvykti ? Lietuvos Respublik? tik gav? Lietuvos

diplomatini? atstovybi? ir konsulat? u?sienyje arba kit? ?statym? numatyt?

Lietuvos Respublikos organ? viz?, leidim? ar kit? juos atitinkant?

dokument? per pasienio kontrol?s punkt?. U?sienietis ne?leid?iamas ?

Lietuvos Respublik?, jeigu:

1. neturi galiojan?io kelion?s dokumento, vizos, kai b?tina j? tur?ti;

2. neturi galiojan?io sveikatos draudim? patvirtinan?io dokumento;

3. atsisako pateikti pasienio policijai b?tinus duomenis, patvirtinan?ius

asmens tapatyb? ir kelion?s tiksl?;

4. negali pateikti duomen?, patvirtinan?i?, kad turi l???, kuri? reikia

pragyventi Lietuvos Respublikoje, gr??ti ? savo valstyb? arba vykti ?

kit? valstyb?, ? kuri? turi teis? i?vykti;

5. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?;

6. jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelt? gr?sm? valstyb?s saugumui,

vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai bei dorovei;

7. paai?k?ja, kad pateikdamas pra?ym? atvykti u?sienietis pateik? apie save

tikrov?s neatitinkan?ius duomenis;

8. jis yra padar?s nusikaltim? ?moni?kumui ar vykd? genocid?[22].

U?sienie?iai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali laisvai kilnotis ir

apsigyventi Lietuvos teritorijoje. U?sienie?iams i?duodami leidimai nuolat

ir laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Leidim? i?davimo, keitimo

bei panaikinimo tvark? nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb?. Kilnojimosi

teis? gali b?ti apribota tik valstyb?s saugumo ir vie?osios tvarkos

sumetimais Lietuvos Respublikos ?statym? nustatyta tvarka. Keisdami savo

nuolatin? gyvenam?j? viet? Lietuvos Respublikos teritorijoje, u?sienie?iai

privalo apie tai nustatyta tvarka prane?ti Vidaus reikal? ministerijai.

Kiekvienam u?sienie?iui, esan?iam Lietuvos Respublikoje, garantuojama

teis? i?vykti i? jos. Laikinai esantys u?sienie?iai i?vykdami i? Lietuvos

privalo pateikti pas? ar kit? j? atitinkant? dokument?, o nuolat gyvenantys

u?sienie?iai privalo dar gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikal?

ministerijos leidim? i?vykti. Nepateikus nustatyt? dokument?, Lietuvos

Respublikos pasienio kontrol?s organai neleid?ia u?sienie?iui i?vykti i?

Lietuvos. Taip pat yra numatyti keli atvejai, kai teis? i?vykti gali b?ti

apribota, jeigu u?sienietis:

1. patrauktas baud?iamajon atsakomyb?n – iki bylos nagrin?jimo pagaigos;

2. nuteistas u? padaryt? nusikaltim? – iki bausm?s atlikimo pabaigos arba

atleidimo nuo bausm?s atlikimo;

3. ne?vykd? turtini? prievoli? Lietuvos valstybei ar turtini? prievoli?,

kylan?i? i? santuokos ir ?eimos santyki?, ar kitoki? turtini? prievoli?,

nustatyt? ?siteis?jusiais teismo sprendimais[23].

Nesutinkantis su draudimo i?vykti motyvais u?sienietis Vidaus reikal?

ministerijos sprendim? gali apsk?sti teismine tvarka.

Taip pat u?sienietis turi teis? kreiptis d?l prieglobs?io, juo

naudotis Lietuvos Respublikoje ir gauti pab?g?lio status?. Lietuvos

Respublikoje pab?g?liu pripa??stamas u?sienietis, kuris d?l visi?kai

pagr?stos baim?s b?ti persekiojamas d?l ras?s, religijos, tautyb?s,

priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar d?l politini? ?sitikinim?

negali arba bijo naudotis tos ?alies, kurios pilietis jis yra, gynyba arba

neturi atitinkamos pilietyb?s ir yra u? ?alies, kurioje anks?iau buvo jo

nuolatin? gyvenamoji vieta, rib? ir d?l i?vardyt? prie?as?i? negali ar bijo

? j? gr??ti. Pab?g?lis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos

tarptautiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos ?statymuose

u?sienie?iams nustatytomis teis?mis[24].

5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos

Imigrantu pripa??stamas u?sienietis, kuris nuolat apsigyvena Lietuvos

Respublikoje. U?sienietis gali imigruoti ? Lietuvos Respublik? tik

nustatyta tvarka gavus Vidaus reikal? ministerijoje ar jos ?galiotoje

institucijoje leidim? nuolat arba laikinai apsigyventi Lietuvoje. Kartu su

t?vais arba vien? i? j? turi teis? imigruoti vaikai, neturintys 18 met?.

Kitose valstyb?se lik? gyventi imigranto sutuoktinis ir jo vaikai iki 18

met? turi teis? imigranto kvietimu atvykti nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje pagal pirmumo teis?.

Kad gauti auk??iau min?t? leidim?, u?sienietis privalo pateikti

pra?ym? Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei

?staigai, o jeigu u?sienietis jau teis?tai yra Lietuvos Respublikoje – tai

Vidaus reikal? ministerijai. ?is pra?ymas turi b?ti i?nagrin?tas per 3

m?nesius nuo pra?ymo pateikimo dienos, jei tai pra?ymas laikinai

apsigyventi, o jeigu tai pra?ymas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje –

tai per 6 m?nesius nuo pateikimo dienos.

Jeigu gavus leidim?, u?sienietis juo nepasinaudoja, sprendimas

i?duoti leidim? anuliuojamas laikino apsigyvenimo atveju – po 6 m?nesi?, o

nuolatinio gyvenimo atveju – po 12 m?nesi?. Bet jeigu u?sienietis

nepasinaudojo leidimu d?ls varbi?, nuo jo nepriklausan?i? prie?as?i?, tai

min?ti termiai jam n?ra taikomi.

Jeigu u?sienie?iui nebuvo i?duotas leidimas gyventi Lietuvos

Respublikoje, tai gal?jo atsitikti d?l ?emiau sekan?i? prie?as?i?:

1. u?sienie?io gyvenimas Lietuvos Respublikoje gr?st? jos saugumui,

vie?ajai tvarkai, gyventoj? sveikatai ir dorovei;

2. duomenys, kuriuos apie save pateik? u?sienietis, neatitinka tikrov?s;

3. jam u?drausta atvykti ? Lietuvos Respublik?;

4. u?sienietis neturi pakankamai l??? pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5. u?sienietis neturi galiojan?io sveikatos draudim? patvirtinan?io

dokumento.

U?sienietis, kuriam atsisakyta i?duoti leidim? gyventi Lietuvos

Respublikoje, gali pakartotinai pateikti pra?ym? pra?jus nema?iau kaip

vieneriems metams nuo sprendimo pri?mimo arba i?nykus prie?astims, d?l

kuri? buvo atsisakyta i?duoti tok? leidim?.

Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje i?duodamas

u?sienie?iui vieneriems metams, jei jis sudar? santuok? su Lietuvos

Respublikos pilie?iu arba nuolat gyvenan?iu Lietuvoje u?sienie?iu. Jei

santuoka nenutraukiama, tai leidimas i?duodamas pakartotinai kiekvienais

metais. Taip pat leidimas gali b?ti i?duodamas ?eimos susijungimo pagrindu,

jei u?sienietis atitinka visus, ?statymo numatytus, reikalavimus.

U?sienie?iai, kuriems yra i?duotas leidimas laikinai apsigyventi

Lietuvoje, turi per 7 dienas po atvykimo ? Lietuvos Respublik? arba po

duomen? pasikeitimo privalo prane?ti Vidaus reikal? ministerijai.

U?sienietis, turinti leidim? nuolat gyventi Lietuvoje, turi prane?ti per 7

dienas Vidaus reikal? ministerijai tik aoie duomen? pasikeitim?.

U?sienie?iui, kuris turi leidim? gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau

nei vienerius metus, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka yra suteikiamas

asmens kodas[25].

Lietuvoje valstyb?s politika nelegali? migrant? klausimu dar n?ra

galutinai susiformavusi, ji kinta ple?iantis ?iam socialiniam rei?kiniui.

Ta?iau bendra nuostata gana nuosekli: nelegal?s migrantai (i?skyrus

pab?g?lius ir prieglobs?io ie?kan?ius asmenis) turi b?ti i?siun?iami ? savo

gimt?sias ?alis arba ? tas valstybes, i? kuri? jie atvyko ? Lietuv?. Kol

bus i?si?sti, nelegal?s tranzitiniai migrantai turi b?ti sulaikomi, jiems

negali b?ti suteikiamos tokios pat teis?s ir laisv?s kaip legaliems

imigrantams. Nelegalai toki? politik? vertina kaip labai nepalanki?, ir

tod?l ateityje ji gali tur?ti stabdant? efekt?.

Kova su tranzitine migracija vienoje ma?oje valstyb?je, pavyzd?iui,

Lietuvoje, gali duoti tik dalini? rezultat?, tikriausiai susijusi? su

migracijos mar?rut? pakeitimu. Real? poveik? ?iam socialiniam rei?kiniui

padaryt? tik bendros vis? suinteresuot? ?ali? pastangos[26].

I?vados

Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kuri? pripa?ino dauguma

pasaulio valstybi?, i?kilo b?tinumas ne tik apibr??ti savo pilie?i? rat?,

bet ir nustatyti kit? asmen?, u?sienie?i?, esan?i? Lietuvos Respublikos

teritorijoje, teisin? status?.

Principin?s u?sienie?i? teisinio statuso nuostatos buvo ?tvirtintos

Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame ?statyme, po to LR

Konstitucijoje. Ta?iau detaliau u?sienie?i? teises ir laisves, pareigas,

atvykimo ir apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje, taip pat i?siuntimo ir

imigracijos s?lygas ir tvark? reguliavo “D?l u?sienie?i? teiin?s pad?ties

Lietuvos Respublikoje” ir imigracijos ?statymai. Bet ?sigaliojus naujam

?statymui “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties” 1998 metais, auk??iau

pamin?ti du ?statymai neteko galios.

LR Konstitucijoje ir atitinkamuose ?statymuose nustatyta, kad

teis?tai esantys Lietuvos Respublikoje u?sienie?iai ir asmenys be

pilietyb?s naudojasi vienodomis su Lietuvos Respublikos pilie?iais teis?mis

ir laisv?mis, bei vykdo pareigas, bet, ?inoma, su tam tikrais apribojimais

politini? teisi? srityje.

Reik?mingais dokumentais, apibr??iant ?mogaus laisves ir teises LR

Konstitucijoje ir kituose ?statymuose, tapo tarptautin?s sutartys ir

Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija.

Tarptautin?s sutartys – tai svarbus tarptautin?s teis?tvarkos

stabilumo ir Lietuvos santyki? su u?sienio ?alimis, taip pat teisin?s

valstyb?s funkcionavimo elementas. Tarptautin?ms sutartims tenka svarbus

vaidmuo ginant ?mogaus pagrindines teises ir laisves, taip pat palaikant

visuomen?s teis?tus interesus. Lietuvos Respublikos tarptautin?s sutartys

kartu su tarptautin?s teis?s principais ir normomis yra neatskiriama jos

teisin?s sistemos dalis.

Literat?ros s?ra?as

Norminiai aktai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1993

Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija//V?.,

1995, Nr. 40-987

Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos pirmasis

protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112

LR ?statymas “D?l asmen?, laikom? nuolat gyvenan?iais Lietuvoje”//V?.,

1995, Nr. 106-2348

LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730

LR ?statymas “D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso”// V?., 1995, Nr.

63-1578

LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1991, Nr. 27-729

LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115-3236

LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653

Specialioji literat?ra:

LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. –

Panev??ys, 1994

Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?. – Vilnius, 1996

Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995

Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. – Vilnius, 1998

?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996

?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993

?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997

Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998

-----------------------

[1] Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998, p. 9, 10

[2] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115-

3236, 1 str.

[3] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr. 115-

3236, 3 str.

[4] Trumpas Europos ?mogaus teisi? konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995, p.

[5] LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavyb?s teisi? apsauga. –

Panev??ys, 1994, p. 33

[6] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 10

[7] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. – Vilnius, 1998, p.269

[8] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 133

[9] Vadapalas V. Tarptautin? teis?: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.253

[10] LR Konstitucija. - Vilnius, 1993, 19, 21 str.

[11] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties Lietuvos

Respublikoje"// V?., 1991, Nr.27-729, 13 str.

[12] LR ?statymas "D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties"// V?., 1998, Nr.115-

3236, 46-48 str.

[13] Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993, 31 str.

[14] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. - Vilnius, 1993, p.

[15] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1998, Nr. 115-

3236, 26 str.

[16] ?mogaus teis?s. Tarptautini? dokument? rinkinys. – Vilnius, 1993, p.

86-87

[17] LR visuomenini? organizacij? ?statymas// V?., 1998, Nr. 59-1653, 2

str.

[18] ?mogaus teisi? apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997, p. 16

[19] Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos

pirmasis protokolas// V?., 1996, Nr. 5-112, 1 str.

[20] Lietuvos Respublikos Konstitucija - Vilnius, 1996, 23 str.

[21] ?mogaus teis?s Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 135

[22] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1998, Nr. 115-

3236, 7 str.

[23] LR ?statymas “D?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties”// V?., 1991, Nr. 27-

729, 20 str.

[24] LR ?statymas “D?l pab?g?li? Lietuvos Respublikoje statuso”// V?.,

1995, Nr. 63-1578, 2, 3, 17 str.

[25] LR imigracijos ?statymas// V?., 1991, Nr. 27-730, 1, 10-24 str.

[26] Sipavi?ien? A. Nelegali? migrant? tranzitas per Lietuv?. – Vilnius,

1996, p. 7